- stalgauti
- stalgáuti, -áuja, -ãvo intr. 1. DŽ1 smaguriauti, smaližiauti: Eik valgyt su visais nestalgãvęs Krs. Stalgáudamas sotus nebūsi Sb. 2. BzB325, NdŽ būti išdidžiam, atkakliam, spyriotis, puikauti: Klausykite gi ir dabokitės nei stalgaukite (paraštėje tyčiaukite), nesa ponas tatai kalbėjo BBJer13,15. 3. M, KŽ pajuokti, pašiepti, tyčiotis. \ stalgauti; pastalgauti
Dictionary of the Lithuanian Language.